Alaušas

May 3rd, 2015

Koordinatės:55°36′56.29″N 25°41′53.6″E / 55.6156361°N 25.698222°E / 55.6156361; 25.698222

Kitos reikšmės – Alaušas (reikšmės).

Alaušas
Alaušo atabradas
Vieta	Utenos rajonas, Lietuva
Plotas	10,54 km²
Kranto linijos ilgis	22 km
Kilmė	Ledyninis
Vidutinis gylis	11,9 m
Didžiausias gylis	42 m
Tūris	0,1255 km³
Įteka	Alksna, Šiekštelė, Giedrė
Išteka	Alauša

Ãlaušas – 1054 ha ežeras, telkšantis Utenos rajone, Lietuvoje. Alaušo gylis siekia net 42 m. Ežere yra 2 salos, kurių bendras plotas 5,3 ha. Ežero ilgis – 5 km, vidutinis plotis – 2,2 km, kranto linijos ilgis – 22 km, vandens tūris 125,5 mln. m³. Ežero dubuo sudarytas iš dviejų rinų. Dugnas duobėtas, atabrade ir seklumose smėlėtas. Ežerą maitina palyginti nedidelis baseinas (52 km²), todėl vandens lygis svyruoja neženkliai – apie 30–40 cm per metus, o vandens skaidrumas vasarą siekia 4–6 m. Nors ežeras gilus, tačiau plačiaerdvis, vėjo gerai išmaišomas, ir vandens temperatūra dugne per metus svyruoja nuo 2 iki 8 °C.

Alaušas vakarėjant

Šiaurėje iš Alksno ežero įteka Alksna, pietvakariuose – Šiekštelė iš Šiekščio ežero, pietuose Giedrė iš Giedrio ežero, bei dar 2 bevardžiai upeliai (iš Varnakėlių ir Bagdoniškio ežerų). Iš šiaurinės dalies išteka Alauša (Šventosios intakas).

Ežere sugaunama 11 žuvų rūšių: verslinės – seliavos, lydekos; kitos – karšiai, kuojos, lynai, karosai, aukšlės, raudės, ešeriai, pūgžliai, kirtikliai.

Pakrantėse įsikūrę kaimai: Sudeikiai, Alauša, Šeimyniškiai, Bikuškis, Maneičiai.^[1].

Ažuolaušio Bislių viensodijos, kurios teritorijoje tarybiniais metais įkurta plytinė, planas. Sudarytas 1870 m.

Istorija

Šiaurinė ežero pusė anksčiau priklausė valstybiniam Užpalių dvarui. Apie 1830 metus (galbūt po I-ojo sukilimo) į šiaurinę pusę buvo atkelti (arba atsikėlė) daug naujakurių, kuriems skirta žemės nuosavybės teise. Nuo tada dvaro sąrašuose atsiranda Alaušų kaimas.

Įdomu, kad dabar tankiu eglynu apaugęs šiaurinėje pusėje esantis kalnas anksčiau buvo tuščias ir smėlingas, o vietiniai gyventojai galėjo džiaugtis nebent dideliais ganyklų plotais. Tarybiniais metais ši teritorija aktyviai užsodinama, pastatoma plytinė, kasamas molis (dar ir dabar viena iš kalvų vadinama Moliakalniu), atsiradusiose duobėse veisiamos žuvys.