Archive for the ‘Ezerai’ Category

Elniakampis

Ežero plotas – 495 ha, didžiausias gylis – 32,8 m. Ežeras rytų Lietuvoje, Molėtų rajono rytuose, Švenčionių rajono paribyje, apie 12 km į rytus nuo Molėtų, Labanoro regioniniame parke. Ežero ilgis – 6,2 km, didžiausias plotis – 1,2 km. Kranto linija labai vingiuota. Krantai sausi, apaugę mišku. Ežere yra 8 salos, bendras jų plotas 7,2 ha. Šiaurinėje ir šiaurės rytinėje dalyje yra pusiasalių. Atabradas siauras, padengtas smėliu. Dugne yra gilių daubų, padengtas dumblu.

Ežeras vakaruose 150 m sąsiauriu jungiasi su Baltųjų Lakajų ežeru. Rytuose išteka Lakaja (Žeimenos intakas), pietuose iš Kertuojų ežero įteka Kertuoja.

Juodųjų Lakajų ežere sugaunamos seliavos, stintos, kuojos, aukšlės, lydekos, raudės, lynai, ešeriai, įveisti karšiai, unguriai.

Prie ežero įsikūrę Kertuojos ir Joniškės kaimai. Šiaurės rytų pakrantėje auga saugoma dvikamienė pušis.

Koordinatės: 55°36′56.29″N 25°41′53.6″E / 55.6156361°N 25.698222°E / 55.6156361; 25.698222

Kitos reikšmės – Alaušas (reikšmės).

Alaušas
Alaušo atabradas
Vieta	Utenos rajonas, Lietuva
Plotas	10,54 km²
Kranto linijos ilgis	22 km
Kilmė	Ledyninis
Vidutinis gylis	11,9 m
Didžiausias gylis	42 m
Tūris	0,1255 km³
Įteka	Alksna, Šiekštelė, Giedrė
Išteka	Alauša

Ãlaušas – 1054 ha ežeras, telkšantis Utenos rajone, Lietuvoje. Alaušo gylis siekia net 42 m. Ežere yra 2 salos, kurių bendras plotas 5,3 ha. Ežero ilgis – 5 km, vidutinis plotis – 2,2 km, kranto linijos ilgis – 22 km, vandens tūris 125,5 mln. m³. Ežero dubuo sudarytas iš dviejų rinų. Dugnas duobėtas, atabrade ir seklumose smėlėtas. Ežerą maitina palyginti nedidelis baseinas (52 km²), todėl vandens lygis svyruoja neženkliai – apie 30–40 cm per metus, o vandens skaidrumas vasarą siekia 4–6 m. Nors ežeras gilus, tačiau plačiaerdvis, vėjo gerai išmaišomas, ir vandens temperatūra dugne per metus svyruoja nuo 2 iki 8 °C.

Alaušas vakarėjant

Šiaurėje iš Alksno ežero įteka Alksna, pietvakariuose – Šiekštelė iš Šiekščio ežero, pietuose Giedrė iš Giedrio ežero, bei dar 2 bevardžiai upeliai (iš Varnakėlių ir Bagdoniškio ežerų). Iš šiaurinės dalies išteka Alauša (Šventosios intakas).

Ežere sugaunama 11 žuvų rūšių: verslinės – seliavos, lydekos; kitos – karšiai, kuojos, lynai, karosai, aukšlės, raudės, ešeriai, pūgžliai, kirtikliai.

Pakrantėse įsikūrę kaimai: Sudeikiai, Alauša, Šeimyniškiai, Bikuškis, Maneičiai.^[1]

Ažuolaušio Bislių viensodijos, kurios teritorijoje tarybiniais metais įkurta plytinė, planas. Sudarytas 1870 m.

Istorija

Ežero pavadinimas kildinamas iš šaknies al- (alėti = „tekėti, varvėti“).^[2]

Šiaurinė ežero pusė anksčiau priklausė valstybiniam Užpalių dvarui. Apie 1830 metus (galbūt po I-ojo sukilimo) į šiaurinę pusę buvo atkelti (arba atsikėlė) daug naujakurių, kuriems skirta žemės nuosavybės teise. Nuo tada dvaro sąrašuose atsiranda Alaušų kaimas.

Įdomu, kad dabar tankiu eglynu apaugęs šiaurinėje pusėje esantis kalnas anksčiau buvo tuščias ir smėlingas, o vietiniai gyventojai galėjo džiaugtis nebent dideliais ganyklų plotais. Tarybiniais metais ši teritorija aktyviai užsodinama, pastatoma plytinė, kasamas molis (dar ir dabar viena iš kalvų vadinama Moliakalniu), atsiradusiose duobėse veisiamos žuvys.

Nuorodos

• Nuotrauka
• Ołowsza. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 525 psl. (lenk.)

Šaltiniai

1. ↑ Kazimieras Bieliukas. Alaušas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 36 psl.
2. ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. 38 psl., – Vilnius: Mokslas, 1981.

Batimetrija

Geda Kumžienė („Lietuvos ryto“ televizija) 2013-05-20

Valdžia susizgribo, kad Lietuvoje greitai neliks neprivatizuotų ežerų pakrančių. Beveik aklinai užtvertas net vienas didžiausių Lietuvos ežerų – Lazdijų rajone tyvuliuojanti Dusia. Iš 25 kilometrų neprivatizuotas liko vos vienas kilometras. Dalis savininkų už pinigus leidžia poilsiauti, tačiau yra tokių vietų, kur pašaliniai nepageidaujami.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pripažįsta, kad šaukštai jau po pietų – neribotai privatizuoti pakrantes leido įstatymas.

Pavojaus varpais skambina ir gaisrininkai. Lekiant gesinti gaisrų jiems tenka net karpyti užtvarų spynas, kad patektų prie vandens.

Miškų apsuptyje, netoli Lazdijų tyvuliuojantis Dusios ežeras beveik aklinai užstatytas užrašais „privati valda“ paženklintais užtvarais. Šalia vaizdingo vandens telkinio gyvenantys žmonės sako, kad pakrantes pradėta privatizuoti Lietuvai atgavus nepriklausomybę.

Trečio pagal dydį Lietuvoje Dusios ežero pakrantės tęsiasi maždaug 25 kilometrus. Likęs vos vienas neprivatizuotas kilometras.

„Ten visur užtverta. Gal yra koks praėjimas prie vandens, bet eiti ir prašyk, kad vartus atkeltų – nesąmonė“, – guodėsi Janėnų kaimo gyventojas.

Prie vandens privalo leisti prieiti

Nors įstatymai nurodo, jog patekti prie valstybinių vandens telkinių turėtų visi be išimties, deja taip nėra. Šioje prabangioje vietoje pašaliniai nepageidaujami, o privatizuotose pakrantėse šeimininkai gali elgtis pagal nuotaiką.

„Žemės įstatyme yra numatyta pareiga žemės savininkui leisti praeiti vandens apsaugine juosta. Tačiau lankytojui sugalvojus išsikept šašlyką ar išgert alaus, savininkas turi pilną teisę paprašyt jų iš ten pasitraukt“, – kalbėjo Metelių regioninio parko direktorius Ramūnas Krugelis.

Klaida – privatizacijos pradžioje

Gražiausių šalies ežerų pakrantes apjuosus žemės savininkų suręstoms tvoroms susizgribo ir valdžia. Aplinkos ministras pripažįsta, kad buvo padaryta didelė klaida, leidžiant neribotai privatizuoti valstybinių vandens telkinių pakrantes, tačiau dabar išlaisvinti ežerų beveik nėra šansų.

„Vietoj to, kad mes pirmiausia būtume išskyrę vietas visuomeniniams poreikiams, o tik po to privatizavę, taip kaip padarė kitos valstybės, estai ir panašiai, mes tuo metu prikaišiojom tokių „bombų“, kurias dabar srebiam. Praktiškai šaukštai po pietų. Nebent valstybė išpirkinėtų, darytų atskiras teritorijas, pirmoj vietoj turėjo būti pasirūpinta viešu interesu“, – sakė aplinkos ministras V. Mazuronis.

Gaisrininkams sunku pasisemti vandens

Užtvarai pakrantėse kelia grėsmę ir patiems privatininkams. Prie užtverto vandens neprivažiuotų net gaisrininkai. Lazdijų ugniagesiai – gelbėtojai sako, kad kartais tenka ir grioviais važinėti, ir užtvarus karpyti.

„Mūsų mašinos yra didesnio pravažumo, tai jei galim pravažiuojam, o jei ne – turim specialias žirkles, kuriomis kai kada nukerpam spynas ir pravažiuojam. Pagal įstatymą mes turim teisę pasinaudoti vandeniu, o jeigu nepavyksta, važiuojam kitur ieškoti vandens. Bet tai užtrunka. Bet ką padarysi“, – sakė Lazdijų priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Viktoras Gerasimovas.

http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/tvoras-prie-privaciu-ezeru-nukarpo-gaisrininkai-bet-ne-politikai.htm

Neršiančias lydekas gaudę brakonieriai turės atlyginti keliasdešimt tūkstančių žalą gamtai
BNS ir lrytas.lt inf. 2013-04-16 18:04
Pirmadienį Šilutės aplinkosaugininkai sulaikė penkis brakonierius, Minijos ichtiologiniame draustinyje gaudžiusius neršiančias lydekas. Apie tai pranešė Aplinkos ministerija.

Sulaikyti brakonieriai lydekų tykojo prie vienos iš tokių nerštaviečių ir susidariusioje įlankėlėje gaudė žuvis ir jas užmušdavo. V. Ščiavinsko asociatyvi nuotrauka

Sulaikytieji buvo sugavę 24 lydekas – kai kurios iš jų dar nebuvo spėjusios išneršti ir apkibusios ikrais.

Pirminė gamtai padaryta žala įvertinta 39 tūkst. litų. Be šios sumos, brakonieriai privalės sumokėti administracines baudas, siekiančias iki tūkstančio litų.

Užsitęsusi žiema pavėlino ir lydekų nerštą – kai kur jis prasidėjo tik dabar. Minijos žemupyje žuvis į nerštavietes vilioja iš užliejamų pievų pumpuojamas šiltesnis vanduo. Į tokias vietas lydekos nuo seno atplaukia išneršti.

Sulaikyti brakonieriai lydekų tykojo prie vienos iš tokių nerštaviečių ir susidariusioje įlankėlėje gaudė žuvis ir jas užmušdavo.

Kadangi padaryta gamtai žala itin didelė, svarstoma galimybė brakonierius perduoti prokuratūrai dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo.

2012 kovo 30d. Lietuvoje įsigalioja nauja leidimų meškerioti išdavimo tvarka ir naujos jų kainos – leidimus meškerioti neišnuomotuose valstybiniuose vandens telkiniuose bus galima įsigyti tik elektroniniu būdu – naudojantis internetine Aplinkosaugos leidimų informacine sistema (ALIS).

Kol kas galios ir senieji

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjo Vilmanto Graičiūno teigimu, popierinių leidimų meškeriojimui neišnuomotuose valstybiniuose vandens telkiniuose nebeliks. Be to, nuo šiol leidimas meškerioti bus vadinamas Meškeriotojo bilietu. Leidimą meškerioti išnuomotuose telkiniuose bus galima nusipirkti dvejopai – arba elektroniniu būdu, arba įsigyti popierinį tiesiogiai iš žūklės ploto naudotojo. Meškeriotojo bilietą elektroniniu būdu galės įsigyti bet kuris elektronine bankininkyste besinaudojantis asmuo. Neturintieji galimybių patys Meškeriotojo bilietą nusipirkti elektroniniu būdu galės jį įsigyti iš tokias paslaugas teiksiančių žūklės įrankių parduotuvių ar kitų meškeriojiumo leidimų platintojų. Leidimai ir licencijos išduotos pagal senąją tvarką. iki š. m. kovo 30 d.  galios ir suteiks teisę meškerioti iki juose nustatyto termino, bet ne ilgiau kaip iki 2013 m. kovo 30 d. Pagal naują tvarką licencijos limituotam meškeriojimui vadinsis Meškeriotojo kortele.

Kaina susilyginome su kaimynais

Nuo penktadienio keičiasi ne tik leidimų meškeriojimui išdavimo tvarka, bet ir jų kainos. Jos mūsų šalyje nebuvo didinamos beveik dvidešimt metų ir dabar yra kelis kartus mažesnės nei kitose ES šalyse. Nuo kovo 30 d. leidimų meškeriojimui – Meškeriotojo bilietų kainos Lietuvoje bus panašios kaip Latvijoje ir Estijoje, tačiau dar gerokai mažesnės negu Lenkijoje. Meškeriotojai už metinį Meškeriotojo bilietą meškerioti neišnuomotuose valstybiniuose vandens telkiniuose mokės 50 Lt, mėnesinį – 20 Lt, dviejų parų –5 Lt.

Tačiau šis Meškeriotojo bilietas nesuteiks teisės meškerioti išnuomotuose valstybiniuose ir privačiuose vandens telkiniuose. Leidimų gaudyti žuvis išnuomotuose telkiniuose kainas galės nustatyti jų naudotojai, tačiau jos neturi būti didesnės kaip 50 Lt už metinį leidimą, 20 Lt – už mėnesinį, 5 Lt – už dviejų parų.

Visos lėšos, gautos už leidimus meškerioti neišnuomotuose valstybiniuose vandens telkiniuose, bus surenkamos į specialią sąskaitą ir naudojamos tik vienam tikslui – žuvų ištekliams gausinti ir saugoti. Informacija apie šių lėšų naudojimą bus skelbiama Aplinkos ministerijos tinklapyje.

Nemokamai meškerios jaunoji karta

Teisę meškerioti nemokamai turės vaikai ir paaugliai iki 16 metų, vyresni nei 62 metų asmenys ir neįgalieji. Teisę nemokamai meškerioti žūklės ploto naudotojai galės nustatyti ir kitiems asmenims, pavyzdžiui, vietos gyventojams.

Pasak V.Graičiūno, praėjusių metų pabaigoje priimtos Mėgėjiškos žūklės įstatymo pataisos nustato maksimalias kainas už intensyviai veisiamų žuvų žvejybą – iki šiol licencijų kainas galėjo nustatyti patys žūklės ploto naudotojai. Pagal naujas įstatymo nuostatas žūklės ploto naudotojai, vandens telkiniuose įveisę didelius kiekius žuvų ir organizavę limituotą žvejybą, už vienos paros žvejybą tokiame telkinyje galės imti ne daugiau 50 Lt.

Lašišas, šlakius ir kitas limituojamas žuvis bus galima gaudyti sumokėjus tą patį, kaip ir iki šiol mokestį – 10 Lt už dieną, 30 Lt už savaitę ar 50 Lt už mėnesį. Vaikai iki 16 metų, senatvės pensininkai ir neįgalieji turės nemokamą ir limituotos žvejybos teisę, tačiau jiems gali būti nustatytos kitokios žvejybos sąlygos (pvz., tik nelimituojamų žuvų žvejyba, žvejyba sugaunant ir paleidžiant ir pan.).

Jei nezinot kur padeti kaledine eglute, pasvarstykit ar nebutu verta paversti jos dirbtine buveine zuvims. Skaitykite daugiau (angliskai):

Christmas Trees Recycled Into Fish Habitats Across the Country

U.S. Forest Service/Public Domain

Around the country, Christmas trees are recycled for an unlikely purpose: they make for good fish habitat.

From southern California to South Carolina, fish and wildlife agencies have been collecting Christmas trees with plans to use them in lakes and waterways to create protective habitats for small fish.

In Wyoming, the trees will be dropped through designated holes in the ice at Ocean Lake in late January.

In South Carolina, Christmas trees will be used in Lake Hartwell. “By recycling used Christmas trees in Hartwell Lake, we provide cover for fish and enhance nursery habitat for juvenile fish,” Jess Fleming, a park ranger with the U.S. Army Corps of Engineers told the Anderson Independent Mail. “The trees are also beneficial to aquatic insects, which are essential food for most fish species.”

Kentucky Fish and Wildlife spokesman Jeff Ross said that lakes contain woody habitats that rot away with time, and Christmas trees can help replenish those habitats.

Similar programs exist in Georgia, Montana, and other locations all around the country.

Christmas trees are also used to boost habitat for land animals, and for coastal wetland restoration projects.

http://www.treehugger.com/natural-sciences/christmas-trees-recycled-fish-habitats-across-country.html

Seimas supaprastino leidimų mėgėjiškai žūklei įsigijimą – už leidimus bus galima apmokėti sąskaitos išrašu, internetu, SMS žinute ir kitais būdais, bet beveik 5 kartus padidino jų kainą

Is: http://www.lrytas.lt/-13244967871323832167-seimas-palengvino-leidim%C5%B3-%C5%BEvejybai-%C4%AFsigijim%C4%85-bet-pabrangino-pa%C4%8Dius-leidimus.htm

Nors pavasaris ir vėluoja, lydekas, kaip ir ankstesniais metais, leidžiama žvejoti nuo balandžio 21 dienos. Nuo tos dienos jau galima žvejoti ir masalui naudojant gyvą žuvelę. Sugavus dar neišneršusią lydeką, reikėtų ją paleisti. Kaip pasielgs žvejys – ją paleis ar pasiims, priklauso nuo jo kultūros.

Vis daugiau žvejų paleidžia visas sugautas žuvis, kasmet vis mažiau žmonių žvejoja be leidimų – per ketverius metus išduodamų leidimų skaičius išaugo daugiau nei du kartus, žvejybos vietose paliekama mažiau šiukšlių.

Nemuno deltos regioninio parko telkiniuose nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. galima žvejoti, tačiau visus sugautus karšius privaloma paleisti. Planuojama, kad ateinančiais metais, kai bus sudaryta galimybė žvejams mėgėjams įsigyti leidimus ir licencijas elektroniniu būdu, žvejoti Nemuno deltos regioninio parko telkiniuose bus galima tik su licencija.

Mėgėjiškos žūklės taisyklės nedraudžia žvejoti pavasarinio žuvų neršto metu, tačiau laikotarpiu, kai neršia lydekos, sterkai, salačiai, kiršliai, žiobriai ir otai, o Nemuno deltos regioninio parko telkiniuose – karšiai, šių žuvų negalima gaudyti.

Kiršlius ir salačius dar draudžiama žvejoti iki gegužės 15 d., sterkus – iki gegužės 20 d. Nuo gegužės 1 d. iki liepos 31 d. Baltijos jūroje bus draudžiama gaudyti otus, o nuo gegužės 15 d. iki birželio 15 d. – žiobrius.

Jeigu užkimba žuvis, kurią tuo metu draudžiama gaudyti, ją reikia iš karto paleisti atgal į vandens telkinį. Draudžiamos gaudyti žuvys, suleistos į tinklelį sugautam laimikiui laikyti, nesvarbu, ar jos gyvybingos, ar ne, laikomos laimikiu ir už jas teks atlyginti žalą. Už kiekvieną draudžiamu laiku sugautą karšį ar žiobrį teks sumokėti po 40,52 Lt, už lydeką, sterką, salatį ar kiršlį – po 101,3 Lt. Jeigu žuvys bus sugautos draustinyje ar rezervate, teks sumokėti tris kartus didesnę sumą. Už pažeidimą dar teks sumokėti ir iki 200 Lt baudą.

Aplinkos ministerijos informacija

Rininės kilmės ežeras Molėtų rajone. Plotas – 1,036 km².

Koordinatės: 55°12′38″N 25°25′11″E / 55.21056°N 25.41972°E / 55.21056; 25.41972

Luokesai
Luokesų vakarinis galas
Vieta	Molėtų rajonas, Lietuva
Plotas	1,036 km²
Kranto linijos ilgis	6,2 km
Kilmė	rininis
Vidutinis gylis	14,4 m
Didžiausias gylis	43,8 m
Įteka	1 upelis
Išteka	1 upelis

Luokesai – ežeras Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje, 2 km į pietus nuo Molėtų, tarp plentų  172  Raudondvaris–Giedraičiai–Molėtai  ir  A14  Vilnius–Utena .

Ežero plotas 103,6 ha. Ilgis iš vakarų į rytus 2,4 km, didžiausias plotis 0,8 km. Paviršiaus altitudė 145,7 m. Didžiausias gylis 43,8 m dviejose vietose – ežero viduryje ir vakarinėje dalyse, vidutinis gylis 14,4 m. Ežeras rininės kilmės. Baseino plotas 6,0 km². Kranto linija vingiuota, jos ilgis 6,2 km. Šiaurės vakarų ir pietinis krantai statūs, aukšti, apaugę mišku, šiaurinis ir rytinis krantai – lėkšti, kai kur pelkėti. Yra 2 salos ežero šiaurės rytų dalyje; iš viso 3,6 ha.

Įteka upelis iš Luokesaičio ežero, išteka upelis į Kirneilio ežerą. Ežeras priklauso Šventosios baseinui. Ežero pratakumas 12 %.^[1]

Prie ežero įsikūrę Luokesos, Ažuluokesos, Paluokesos kaimai.^[2]

Ežerėvardis kildinamas nuo žodžių luokas („lūgnas, liūnas“), luoknas („luognas, vandens užliejama vieta, vadaksnis“). Pirminė reikšmė galbūt susijusi su latv. lukt, ļukt („lėpti, glebti, linkti“).^[3]

Šaltiniai

1. ↑ Luokesai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 701 psl.
2. ↑ Luokesai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 665 psl.
3. ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. 199 psl., – Vilnius: Mokslas, 1981.

Plotas N/D ha . Statusas: N/D . Nuomininkas: Agentura . Tipas: ezeras

Plotas 1,4 ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: Kazimieras Andriusevicius . Tipas: ezeras

Plotas 35,3 ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: Danute Tamaševiciene . Tipas: ezeras

Plotas 1,0 ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: Renatas Stankevicius . Tipas: ezeras

Plotas 9,2 ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: MžD Kelmes sk. . Tipas: ezeras

Plotas N/D ha . Statusas: N/D . Nuomininkas: . Tipas:

Plotas 4,1 ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: V.Vilkeniene . Tipas: ezeras

Plotas N/D ha . Statusas: N/D . Nuomininkas: Agentura . Tipas: ezeras

Plotas 33,2 ha . Statusas: Išnuomuota verslinei žuklei arba leidimas žvejybos plotams . Nuomininkas: Albertas Ramelis . Tipas: ezeras

Plotas 5,5 ha . Statusas: Išnuomuota verslinei žuklei arba leidimas žvejybos plotams . Nuomininkas: J. Servuta . Tipas: ezeras

Plotas 7,9 ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: Agentura . Tipas: ezeras

Plotas N/D ha . Statusas: N/D . Nuomininkas: Agentura . Tipas: ezeras

Plotas 52,9 ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: D. Jurgutis . Tipas: ezeras

Plotas 336,0 ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: UAB “”Alvora”” . Tipas: ezeras

https://lt.wikipedia.org/wiki/Vilkokšnis

Apie kaimą žr. Vilkokšnis (kaimas).

Koordinatės: 54°30′31.23″N 24°40′21.48″E / 54.5086750°N 24.6726333°E / 54.5086750; 24.6726333

Vilkokšnis
Vilkokšnio ežeras nuo Žuklijų piliakalnio
Vieta	Trakų raj., Lietuva
Plotas	3,36 km²
Kranto linijos ilgis	26 km
Kilmė	ledyninis
Vidutinis gylis	7,1 m
Didžiausias gylis	23,6 m
Įteka	Koja, Samis, Verknė
Išteka	Verknė

Vilkokšnis – ežeras pietryčių Lietuvoje, Trakų rajone, apie 6 km į šiaurės rytus nuo Onuškio, Aukštadvario regioniniame parke. Tekšo ledyninės kilmės duburyje, nusidriekusiame puslankiu. Nuo pagrindinės ežero dalies į rytus atsišakoja siaura įlanka, vadinama Koja. Ežero ilgis iš pietryčių į šiaurės vakarus 6,6 km, plotis iki 0,9 km. Pietinėje dalyje yra salelė. Krantai aukšti, su griovomis, tik įlankų galai bei pusiasalių krantai žemi, supelkėję, šaltiniuoti^[1]. Šiaurinės dalies pakrantės miškingos. Per Vilkokšnį iš Baluosio į Nemuną teka Verknė, suteka dar 8 upeliai: Samė (iš Samio ežero), Koja (iš Pakojo ežero) ir kt.

Prie Vilkokšnio stūkso Žuklijų piliakalnis bei yra keletas gyvenviečių (Grendavė, Žalioji, Tolkiškės, Jankovicai, Žuklijai, Antakalnis, Savaitiškės).

Šaltiniai

1. ↑ Vilkokšnis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 525 psl.

Plotas 17,2 ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: Ricardas Greiciunas . Tipas: ezeras

Plotas 6,6 ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: MŽD Ignalinos sk . Tipas: ezeras

Plotas 390 ha. Statusas: Valstybiniai vandens telkiniai, i kuriuos neišduodami leidimai naudoti žukles plotus (išduodami leidimai megejiškai žuklei), valstybinis parkas, svarbus žuvivaisai, žuvu migracijai, nerštui . Nuomininkas: Agentura. Tipas: ezeras

Koordinatės: 55°19′54″N 26°4′16″E / 55.33167°N 26.07111°E / 55.33167; 26.07111

Lūšiai
Lūšiai nuo Palūšės
Vieta	Ignalinos raj., Lietuva
Plotas	3,909 km²
Kranto linijos ilgis	16,4 km
Kilmė	ledyninis
Vidutinis gylis	13,9 m
Didžiausias gylis	37 m
Vikiteka:	LūšiaiVikiteka

Lūšiai – ežeras rytų Lietuvoje, Ignalinos rajone, apie 6 km į vakarus nuo Ignalinos, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Ežeras ledyninės kilmės, rininis. Driekiasi šiaurės vakarų-pietryčių kryptimi 6,2 km, plotis iki 1,1 km. Vakaruose yra ilga Lušykščio įlanka. Kranto linija vingiuota, jos ilgis 16,4 km. Krantai žemi, vietomis pelkėti, šiaurės rytuose ir vakaruose aukšti. Pakrantės miškingos, šiaurėje ir pietvakariuose auga platūs nendrynai.^[1]

Lūšiai jungiasi plačiais sąsiauriais su Asalnų (šiaurėje) ir Šakarvų (pietuose) ežerais.

Lūšių ežeras

Rytiniame pakraštyje yra Palūšės kaimas, šiauriniame krante – Meironys. 1977 m. šiaurinėje ežero pakrantėje pastatyta 15 dekoratyvinių medžio skulptūrų, kuriose yra įamžintos Ignalinos krašto legendos.^[2] Lūšių ežeras yra svarbus turistinis objektas.

Šaltiniai

1. ↑ Lūšiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 666 psl.
2. ↑ „Lankytinos vietos“. Suarchyvuotas originalas 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2016-03-05. 

Nuorodos

• Informacija apie Lūšių ežerą

Plotas 9,7 ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: Juozas Vitas . Tipas: ezeras

Plotas 1,5 ha . Statusas: Privatus . Nuomininkas: UAB “”ŽVF Projektai”” . Tipas: ezeras

Plotas N/D ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: Agentura . Tipas: ezeras

Plotas 69,5 ha . Statusas: N/D . Nuomininkas: MŽD Varena . Tipas: ezeras

Plotas 8,4 ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: Antanas Edvardas Petrauskas . Tipas: ezeras

Plotas 4,2 ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: Stanislovas Burneika . Tipas: ezeras

Plotas 48,2 ha. Statusas: Privatus. Nuomininkas: Juzefa Križevskaja. Tipas: ezeras

Plotas N/D ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: Avizinis J. . Tipas: ezeras

Plotas N/D ha . Statusas: Privatus . Nuomininkas: . Tipas: ezeras

Plotas 3,5 ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: MŽD Svencioniu skyrius . Tipas: ezeras

Plotas 0,6 ha . Statusas: N/D . Nuomininkas: Agentura . Tipas: ezeras

Plotas 4,6 ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: Henrikas Binderis . Tipas: ezeras

Plotas 8,6 ha . Statusas: Valstybiniai vandens telkiniai, i kuriuos neišduodami leidimai naudoti žukles plotus (išduodami leidimai megejiškai žuklei), valstybinis parkas, draustinis . Nuomininkas: Agentura . Tipas: ezeras

Plotas 15,3 ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: MŽD Zarasu sk. . Tipas: ezeras

Plotas 85,1 ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: MŽD Rokiškio skyrius . Tipas: ezeras

Plotas 18,5 ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: žukles-medžiokles klubas ,,Astacus”” . Tipas: ezeras

Plotas 94,8 ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: MŽD Ignalinos sk . Tipas: ezeras

Plotas 1,6 ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: Onisiforas Samochvalovas . Tipas: ezeras

Plotas N/D ha . Statusas: Valstybiniai vandens telkiniai, i kuriuos neišduodami leidimai naudoti žukles plotus (išduodami leidimai megejiškai žuklei), draustinis, svarbus žuvivaisai, žuvu migracijai, nerštui . Nuomininkas: Agentura . Tipas: ezeras

Plotas 8,9 ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: MŽD Utenos skyrius . Tipas: ezeras

Plotas 190,4 ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: Ind. G.Truskos im. . Tipas: ezeras

Plotas N/D ha . Statusas: N/D . Nuomininkas: Agentura . Tipas: ezeras

Plotas 36,2 ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: MžD Kelmes sk. . Tipas: ezeras

Plotas 1000,9 ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: MžD Telsiu skyrius . Tipas: ezeras

Koordinatės: 55°42′18″N 22°19′25″E / 55.70500°N 22.32361°E / 55.70500; 22.32361

Kitos reikšmės – Lūkstas (reikšmės).

Lūkstas
Vieta	Telšių rajonas, Lietuva
Plotas	10,009 km²
Kranto linijos ilgis	19,15 km
Kilmė	ledyninis
Vidutinis gylis	3,6 m
Didžiausias gylis	17 m
Įteka	Sietuva, Gardena, Domantas, Ungurys
Išteka	Varnelė
Vikiteka:	LūkstasVikiteka

Lūkstas – ežeras Žemaitijoje, Telšių rajono teritorijoje, 2 km į pietvakarius nuo Varnių, Varnių regioniniame parke. Tai antrasis pagal dydį Žemaitijos ežeras, unikalus tuo, kad jame randama gintaro.

Geografija

Ežeras ankstyvą pavasarį

Lūksto dubuo susidaręs buvusio ledo luisto vietoje. Kranto linijos ilgis 19,1 km. Šiaurės vakarų krantas statokas, šiaurės rytų ir pietinis krantai pelkėti. Įteka Sietuva, Gardena, Domantas, Ungurys ir dar du upeliai. Iš ežero išteka Varnelė; ežeras priklauso Ventos baseinui. Baseino plotas 76,3 km². Ežero pratakumas 77%. Šiaurės vakarų krante atabradas smėlingas, kitur apaugęs žoline augalija.

Plotas 1000,9 ha. Ilgis iš šiaurės į pietus 6,1 km, didžiausias plotis 3,5 km. Paviršiaus altitudė 154,6 m. Didžiausias gylis 7 m, vidutinis gylis 3,6 m. ^[1]

Reikšmė

Prie ežero yra Mažojo Palūksčio akmens amžiaus gyvenvietė, Mažojo Palūksčio alkavietė. Tarp Lūksto ir Paršežerio yra Sietuvos kūlgrinda. Ledynų sąnašose rasta gintaro (vad. Palūksčio gintaringasis krantas). Prie Lūksto esančios gyvenvietės: Graužai, Unguriai, Jonikaičiai, Kulšiškiai, Mažasis Palūkstis, Didysis Palūkstis.

Šiaurės vakarų krantas – Varnių poilsiavietė. Joje kasmet vyksta tarptautinis festivalis „Bliuzo naktys“.

Šaltiniai

1. ↑ Lūkstas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 686 psl.

Plotas N/D ha . Statusas: N/D . Nuomininkas: Agentura . Tipas: ezeras

Plotas N/D ha . Statusas: N/D . Nuomininkas: Agentura . Tipas:

Plotas N/D ha . Statusas: Valstybiniai vandens telkiniai, i kuriuos neišduodami leidimai naudoti žukles plotus (išduodami leidimai megejiškai žuklei), svarbus žuvivaisai, žuvu migracijai, nerštui . Nuomininkas: Agentura . Tipas: ezeras

Plotas 9,3 ha . Statusas: Išnuomuota verslinei žuklei arba leidimas žvejybos plotams . Nuomininkas: Vilhelmo Kazimiero Vižinio ukis . Tipas: ezeras

Plotas 1,4 ha . Statusas: Privatus . Nuomininkas: J. Klepeckas . Tipas: ezeras

Plotas 29,5 ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: Dumbliauskas V. . Tipas: ezeras

Plotas 6,8 ha . Statusas: Privatus . Nuomininkas: Antoni Žukovski . Tipas:

Plotas 13,9 ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: Pranas Stasiunas . Tipas: ezeras

Plotas 16,1 ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: Glumbakas E. . Tipas: ezeras

Plotas N/D ha . Statusas: N/D . Nuomininkas: Agentura . Tipas: ezeras

Plotas 3,2 ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: J. Nedzinskas . Tipas: ezeras

Plotas N/D ha . Statusas: N/D . Nuomininkas: Agentura . Tipas: ezeras

Plotas N/D ha . Statusas: N/D . Nuomininkas: Agentura . Tipas: ezeras

Plotas 1,9 ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: Cicenas Juozas . Tipas: ezeras

Plotas N/D ha . Statusas: N/D . Nuomininkas: Agentura . Tipas: ezeras

Plotas N/D ha . Statusas: Valstybiniai vandens telkiniai, i kuriuos neišduodami leidimai naudoti žukles plotus (išduodami leidimai megejiškai žuklei), valstybinis parkas, Europos Bendrijos svarbos rušys ar buveines, rezervatas . Nuomininkas: Agentura . Tipas: ezeras

Plotas 19,9 ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: Rimas Janukaitis . Tipas: ezeras

Plotas N/D ha . Statusas: N/D . Nuomininkas: Agentura . Tipas: ezeras

Plotas 17,6 ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: A. Gureckas . Tipas: ezeras

Plotas 1,1 ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: Marius Vasiliauskas . Tipas: ezeras

Plotas 30,7 ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: MŽD Svencioniu skyrius . Tipas: ezeras

Plotas N/D ha . Statusas: N/D . Nuomininkas: Agentura . Tipas: ezeras

Plotas 2,1 ha . Statusas: Privatus . Nuomininkas: Vladas Novikas . Tipas: ezeras

Plotas 1,1 ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: V.Pacaitis . Tipas: ezeras

Plotas N/D ha . Statusas: N/D . Nuomininkas: Andrejus Novatorovas . Tipas: ezeras

Plotas 9,9 ha . Statusas: Išnuomuota verslinei žuklei arba leidimas žvejybos plotams . Nuomininkas: A. Valuckas . Tipas: ezeras

Plotas N/D ha . Statusas: Valstybiniai vandens telkiniai, i kuriuos neišduodami leidimai naudoti žukles plotus (išduodami leidimai megejiškai žuklei), valstybinis parkas, Europos Bendrijos svarbos rušys ar buveines, rezervatas . Nuomininkas: Agentura . Tipas: ezeras

Plotas N/D ha . Statusas: Valstybiniai vandens telkiniai, i kuriuos neišduodami leidimai naudoti žukles plotus (išduodami leidimai megejiškai žuklei), draustinis, Europos Bendrijos svarbos rušys ar buveines . Nuomininkas: Agentura . Tipas: ezeras

Plotas 17,8 ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: Besevicius V. . Tipas: ezeras

Plotas 15,8 ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: V. Žilionis . Tipas: ezeras

Plotas 60,7 ha . Statusas: N/D . Nuomininkas: Agentura . Tipas: ezeras

Plotas 19,3 ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: MžD Telsiu sk. medžiotoju burelis””Šatrijos”” . Tipas: ezeras

Plotas 8,4 ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: Agentura . Tipas: ezeras

Plotas N/D ha . Statusas: Valstybiniai vandens telkiniai, i kuriuos neišduodami leidimai naudoti žukles plotus (išduodami leidimai megejiškai žuklei), valstybinis parkas, svarbus žuvivaisai, žuvu migracijai, nerštui . Nuomininkas: Agentura . Tipas: ezeras

Plotas N/D ha . Statusas: N/D . Nuomininkas: Agentura . Tipas: ezeras

Plotas 0,6 ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: Umbrasas P. . Tipas: ezeras

Plotas 3,7 ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: Agentura . Tipas: ezeras

Plotas 5,8 ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: Medžiotoju klubas ,,Svedasai . Tipas: ezeras

Plotas 1,4 ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: Antanas Jasinskas . Tipas: ezeras

Plotas 192,4 ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: MŽD Ukmerges skyrius . Tipas: ezeras

Plotas 0,9 ha . Statusas: Privatus . Nuomininkas: Vanda Zakšauskiene . Tipas: ezeras

Plotas 1,8 ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: Valdas Buinorius . Tipas: ezeras

Plotas 27,7 ha . Statusas: Išnuomuota verslinei žuklei arba leidimas žvejybos plotams . Nuomininkas: V. Prunskus . Tipas: ezeras

Plotas 0,6 ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: Eduardas Grikenis . Tipas: ezeras

Plotas N/D ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: Agentura . Tipas: ezeras

Plotas 11,9 ha . Statusas: Išnuomuota megejiškai žuklei arba leidimas žukles plotams . Nuomininkas: Edvard Šimcik . Tipas: ezeras